- šepgaudas
- šẽpgaudas, -ė smob. (1) psn. juok. nesantuokinis vaikas: Už šẽpgaudo ana neis Rt. Jau kelintą šepgaudùką susižvejojo Užv. Kur tą šepgaudẽlę gavai? Všv. Bobos grobstė, bučiavo, šokino [vaiką], bet sykiu neužmiršo ir žodelį bastelėti: „šepgaudžiuk“ arba „slapūkiuk“ Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.